2014
Nr. 5
Laiškas redaktoriui
Laiškas redaktoriui
Dienoraštis
Įspūdžiai iš Maskvos: Po pusšeštų metų
Įžvalgos
Kas turi teisę į Lietuvos teritoriją?
Politika
Trečioji Roma? Trečiasis Reichas? Trečioji Šventykla?
Karas
Ketvirtasis pasaulinis karas
Akademybė
Matrioškinis Vilnius: Apie grožį ir vamzdį
Dailė
Perrašant tarpukario Lietuvos dailininkų biografijas: Skulptorius Matas Menčinskas
Istorija
Žydų vaizdinys "Lietuvos aido" skiltyse (I)
Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms
"Rudenio gėrybių" kontrapunktai
Nustebimai
Apie taisyklių visuomenę ir netaisyklingą individą
Apžvalga
Prasmės paieškos Druskininkuose
Apžvalga
Kas tu, žaliasis žmogau?
Apžvalga
Netikėti kolegos ir partneriai: Šalis be antrosios pusės
Knygų mugė
2014
Nr. 2
Quia pulvis es et in pulverem reverteris
Ir jėga, ir grožis
Šioj lietaus pusėj
Mokslo komunikacija pagal Michaelą Brooksą: pažinimo aistra be baimės
Donelaitis: tradicija ir vaizdinis kanonas
Vaizdai ir vaizdeliai suaugusiems
Pažaislio ansamblio statybų ir dekoravimo dienoraštis
Nepriklausomybė (1918-1940) ir susintetintas nesusikalbėjimas
Hipsteriško mokslo burbulai
Lina Kaminskaitė-Jančorienė
„Būkit labai atsargi Maskvoje. Žinot, tai pavojingas miestas“, – atsisveikindamas perspėja brandaus amžiaus lietuvių kilmės žydas prie skrydžio į Tel Avivą vartų Vilniaus oro uoste. Pati kylu link savųjų, link Maskvos. Atsisveikinu su šiuo vyru, suprasdama, jog daugiau niekada nebesusitiksime. Taip prasidėjo mano antroji kelionė į Maskvą (žr. NŽ-A, 2009, Nr. 1–2). Kad būtų drąsiau, šiai pažinčiai suteikiau guodžiamąją simbolinę reikšmę: „It koks Krėvės kūrinių dieviškasis senolis. Geras ženklas“.
Bernardas Gailius
Dar XIX a. viduryje italų politinis aktyvistas Giuseppe Mazzini parašė, kad valstybė yra Dievo duotas tautos namas. Šiandien ši metafora skamba primityviai, labiausiai dėl to, kad pati tauta yra mums tapusi problema. Tačiau imperinės Europos kontekste tai buvo gana radikali mintis, iš dalies atkartojanti naujo tipo vakarietišką politinį mąstymą, išryškėjusį JAV „Federalistų dokumentuose“. Po Pirmojo pasaulinio karo G.Mazzinio metafora tapo europiečių pasaulėžiūros esme. Visos tautos ėmėsi savo namų statybų, kai kurios, žinoma, nusitaikydamos ir į kaimynų namus.
Timo K. Mukka
Timo K. Mukka (1944–1973) – suomių rašytojas, kurio kūryba ir asmenybė praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo plačiai aptarinėjama Suomijos kultūros veikėjų. Būdamas devyniolikos, Mukka išleido savo pirmąjį kūrinį „Žemė – nuodėminga giesmė“ ir sukėlė tikrą audrą: savo, pasak kritikų, neva „itin gyvulišku ir intymiai atviru“, taip pat „pernelyg primityviu, romantišku ir neintelektualiu“ turiniu, iškreiptai vaizduojančiu Laplandijos visuomenę, romanas dar labiau pakurstė jau ir taip itin didelę pokario metų priešpriešą tarp Suomijos šiaurės ir pietų.
Cindy Wooden (CNS)
Pirmųjų popiežiaus Pranciškaus pontifikato metinių proga pasirodė ne vienas straipsnis, atskleidžiantis ypatingą stilių, kuriuo Pranciškus praturtino pontifikatą. Ko gero, žmonės bus jau pamiršę, kad daugelis to, kas šiandien laikoma popiežiškąja „tradicija“, iš tiesų buvo Jono Pauliaus II sumanytos naujovės. Dažni apsilankymai parapijose? Taip. Šiltas bendravimas su miniomis ir net pokštavimai? Taip. Slapti išvykimai iš Vatikano? Pala, čia jau tik palaimintasis Jonas Paulius retkarčiais ištrūkdavo paslidinėti arba paiškylauti kalnuose. Popiežius Pranciškus, vasarį paklaustas, ar buvo kada nors slapta išvykęs iš Vatikano, kategoriškai tai paneigė.
Šiandienė viešoji erdvė kupina diskusijų ir ginčų apie toleranciją, lygybę ir teisybę, o dalis šias vertybes ginančiųjų neretai supriešina jas su krikščioniškuoju tikėjimu. Vis dėlto šios trys mūsų, kaip ir bet kuriai kitai visuomenei svarbios vertybės nėra tokios savaime suprantamos ir akivaizdžios, kaip kartais yra pristatomos, o jų apmąstymas reikalauja išsivaduoti iš politkorektiškumo šablonų. Paskutinėmis vasaros dienomis vyks devintasis Ateitininkų ir kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ studijų savaitgalis „(Ne)lygybė (ne)tolerancija (ne)teisybė: meilė?“, skirtas giliau ir įvairiapusiškiau aptarti su šiomis vertybėmis susijusias problemas.
Rugpjūčio 22–24 dienomis, jau 11-ąjį kartą vyksiančio tarptautinio literatūros forumo „Šiaurės vasara“ tema – „Kūrinys ir jo kalba“. Literatūros kūrinio vertę pirmiausia lemia subtiliai, autentiškai organizuota jo kalba ir struktūra. Vieni kūriniai išnyksta begaliniame tekstų sraute, o kitus mes vadiname klasika, nors visi jie sukurti kalba. J. L. Borgesas, žymus argentiniečių rašytojas, klasikinį kūrinį apibrėžė ne kaip formos kanoną, bet kaip knygą, kurią tam tikra tauta ar tautų grupė ilgą laiką nusprendė skaityti taip, lyg jos puslapiuose viskas būtų apgalvota, neišvengiama, gilu kaip kosmosas ir atvira neišsemiamoms interpretacijoms.
Vilma Stalenytė
Žolinė – Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės, kurios švenčiamos kiekvienų metų rugpjūčio 15-ąją. Tai pati seniausia ir garbingiausia Švč. Mergelės Marijos šventė. Lietuvoje Žolinės atlaidų dominante yra tapusi Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia. Per atlaidus ši šventovė prie stebuklais garsėjančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo sukviečia minias maldininkų. Paradoksalu, kad būtent sovietmečio laikotarpiu lokalios reikšmės Pivašiūnų Žolinės atlaidai tapo nacionalinio lygmens piligriminiu objektu.
Povilas Vaitkevičius
Pirmajame šio ciklo straipsnyje, skirtame specifinei eksperimentinei elektroninei muzikai, nagrinėta jos autonomiška padėtis sociokultūriniame kontekste. Antrajame straipsnyje kalbėsime apie aptariamai muzikai dažniausiai vartojamo apibūdinimo tikslumą. Turiu galvoje sąvoką „elektroninė muzika“, kuriai tarsi pagal nutylėjimą priskiriama visa puokštė vietinių atlikėjų. Rašiniu noriu atkreipti dėmesį į tai, kad ne viską įrėmina technologijos. Į nekonvencinę garso išraišką linkusioje muzikoje garsų (at)kūrimo būdas neretai yra tik papildomas estetinis elementas.
http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/
http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/