2015
Nr. 4
Laiškas redaktoriui
NŽ-A redaktoriaus atsiduksėjimai
In memoriam
In memoriam kun. Vaclovui Aliuliui MIC
Pastabos
Nelaidokime gyvos respublikos
Įžvalgos
Politologai, patologai, politika
Bažnyčia
Galvos ir kūno dalių reforma
Filosofija
Apie atėniečių santvarką
Konversatoriumas
"Aš manau, kad Dievas mums buvo geras"
Karas
Dvi karo sampratos: Pastabos civilizacijos ir istorijos rašymo klausimais
Akademybė
Ko reikia mokyklai
Tema: Rašytojas ir sąjunga
Rašytojų sąjungos ir rašytojo drama Lietuvos nepriklausomėjimo kontekste
Tema: Rašytojas ir sąjunga
Už Rašytojų sąjungos susirinkimų durų: Rašytojų elgsena sovietmečiu 1953-1964 m.
Atmintis
Užaugau Klaipėdos krašte
Kas pasaulyje ne taip
Praeities baimė
Nustebimai
Apie paprastąją tvarką
Apžvalga
Dialogas tęsiasi? Konferencija, skirta 100-osioms Juozo Girniaus metinėms
Apžvalga
Karas dėl Vinco Kisarausko
Apžvalga
Airijos referendumas: šviesos proveržis ar tamsybių siautėjimas
Apžvalga
Ar tikrai senienos? Apie tarptautinę mokslinę konferenciją "Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855-1915)"
Apžvalga
Poncijaus Piloto pėdomis. Tiesioginiai didvyrių ir nusikaltėlių rinkimai
Knygų mugė
Užsklanda
Mokytojos Valerijos sodas
2015
Nr. 2
Kalbos sala ir Visatos klegesys
Specifinis kūrybiškumo receptas
Komiksas, "Darius ir Girėnas" ir tautinė (ne)sąmonė
Šepetys recenzuoja Užkalnį
Menas, mokslas ar pokštas?
Istorija, kurios nebuvo
Vieniša vėliava
Baltiškoji nostalgija
Tom Heneghan (Reuters)
Airijos katalikai, balsavę už vienalytes santuokas, britų musulmonai, gyvenantys pagal šariatą, ir prancūzų sekuliaristai, vejantys tikėjimo simbolius iš viešosios sferos, iš pirmo žvilgsnio lyg ir nedaug turi bendra tarpusavyje. Vieni jų tarsi tolsta nuo religijos, kiti link jos artėja. Tačiau 4 metus vykęs religijos tyrimas nūdienos Europoje „ReligioWest“ rodo, kad šiuos reiškinius jungia gilesnis ryšys, peržengiantis katalikybę, islamą ar ateizmą. Visi jie atspindi įtampą, kylančią nūdienos sekuliarizuotose visuomenėse dėl atotrūkio tarp religijos ir kultūros. Šis lūžis matomas visoje Europoje, o Katalikų Bažnyčiai dėl jo gali kilti daugiau keblumų negu kitoms religijoms.
Giedrius Tamaševičius
Naujoji popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato si“, pristatyta Romoje 2015 m. birželio 18 d., buvo itin laukiama, ypač dėl savo ekologinės tematikos. Kaip ir daugeliu kitų atvejų, komentatoriai ir ekspertai gana prieštaringai interpretavo šį dokumentą. Neigiantieji klimato kaitą, pavyzdžiui, dalis politikų konservatorių, kapitalizmo sistemos apologetų, suskubo priekaištauti už tai, kad popiežius kišąsis į sritį, kurioje Bažnyčiai nėra ko veikti.
Birutė Avižinienė
„Kiek vienas asmuo gali duoti kultūrai?“ – paklausė menotyrininkė Jolita Liškevičienė per Aldonos Liobytės-Paškevičienės šimtųjų gimimo metinių proga surengtą mokslinę konferenciją „Aldona Liobytė ir jos laikas“, įvykusią 2015 m. gegužės 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Ir prelegentės, ir kitų mokslininkų pranešimai patvirtino – labai daug. Kita vertus, šakotą Aldonos Liobytės veiklą sunku įvertinti, nes aktorė, dramaturgė, rašytoja, leidėja, vertėja, recenzentė kaip retas kitas to meto kultūros žmogus dariusi įtaką kultūros procesams, dažnai veikė dabar sunkiai apčiuopiamu asmeninių santykių lygmeniu. Dėl Liobytės tankiai sumegzto žmogiškų ryšių tinklo jai skirtoje konferencijoje dalyvavo išskirtinai daug asmeniškai ją pažinojusių žmonių. Mokslininkų pranešimus prisiminimais apie Liobytę „įrėmino“ jos artimieji, bičiuliai ir bendrakeleiviai, – tie, kurie su rašytoja turėjo artimesnį ar tolimesnį asmenišką santykį.
Mariusz Antonowicz
Praeitą savaitę sukako 70 metų nuo II Pasaulinio karo pabaigos. Buvo galima išgirsti labai daug rėksmingo kalbėjimo iš politikų, istorikų ar propagandistų, „grožėtis“ kariniais paradais Rusijoje ir Baltarusijoje ar išlenkti taurelę už „senelius veteranus“ (jeigu tokių turima). Tačiau visas šis triukšmas tarsi užgožia tai, kad II Pasaulinis karas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio-Rytų Europoje buvo daug sudėtingesnis reiškinys. Vyko ne tik kova tarp dviejų blogio imperijų – į konfliktą buvo įsitraukę daugybę kitų šalių, grupių, judėjimų ir veikėjų. Kiekvienas iš jų kovojo dėl savo tikslų ir idealų, kiekvienas iš jų darė savus kompromisus su blogiu, kiekvienas iš jų turi savo juodas dėmes. Dėl to Lenkų diskusijų klubas praeitą ketvirtadienį į Lenkų kultūros namus pasikvietė tris istorikus profesorius – Antaną Kulakauską, Šarūną Liekį ir JarosławąWołkonowskį – ir ramiai pasikalbėjo apie II Pasaulinio karo reikšmę Lietuvai ir Vilniaus kraštui bei tai, kaip mums reikėtų minėti II pasaulinio karo pabaigą.
Lietuvos dailės muziejus kovo 25 d., trečiadienį, 17 val. kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rengiamą dailininko Vladislovo Neveravičiaus 200-osioms gimimo metinėms skirtą kultūros vakarą. Prieš vakarą lankytojai kviečiami apžiūrėti galerijos XXII salėje eksponuojamą parodą „Vladislovo Neveravičiaus studijoje“. Paroda veiks iki gegužės 31 d.
Kovo 14 d. 16.30 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks kompaktinės plokštelės ir natų leidinio „Iš Arti. Lietuvių muzika smuikui solo“ sutiktuvės ir koncertas, kuriame smuiku grieš Rusnė Mataitytė.
Cindy Wooden (CNS)
Popiežiaus įtaka Kardinolų kolegijai dažniausiai aptarinėjama po jo mirties, kai jo paties ir pirmtakų paskirti kardinolai renkasi į Siksto koplyčią rinkti naujo popiežiaus. Balsavimas konklavoje yra sudėtingiausia ir labiausiai matoma pareiga, gaunama kartu su raudona kardinolo skrybėle, tačiau tie, kuriems dar nesukako 80, - kai kardinolai nebetenka balso teisės, - taip pat gali turėti įtakos Romos Kurijos įstaigų darbui arba eiti ypatingųjų popiežiaus patarėjų pareigas. Kartu su raudona „biretta“ ir titulinės bažnyčios Romoje priskyrimu nauji kardinolai yra skiriami į Vatikano kongregacijas, tarybas, komisijas ir sekretoriatus; jie yra ne tik tų įstaigų patarėjai, bet ir visateisiai nariai, kurių balso prireikia, skelbiant dokumentus arba priimant svarbius sprendimus.
Carol Glatz (CNS)
Popiežiškieji astronomai nusprendė dangiškųjų platybių pagalba suartinti žmones žemėje. Šie metai yra paskelbti Tarptautiniais Šviesos metais, kurių tikslas - parodyti, kokia svarbi yra šviesa ir jos vaidmuo naujoms technologijoms. Todėl jėzuitų astronomai Vatikano Observatorijoje pradėjo keletą naujų iniciatyvų ir stengsis stiprinti dialogą su musulmonais, netikinčiaisiais bei katalikais, kurie gal iki šiol nežino, kad jų tikėjimas ir mokslas neprieštarauja vienas kitam.
http://www.srtfondas.lt/http://www.lkrsalpa.org/
http://www.mstudija.lt/http://www.lituanica-documentica.lt/lt/idomuhttp://www.ateitis.lt/http://www.lkma.lt/http://www.bpmuziejus.lt/http://www.marijosradijas.lt/http://new.artuma.lt/http://www.katalikai.lt/http://www.bernardinai.lt/