2014
Nr. 8
Laiškas redaktoriui
Laiškas redaktoriui
Dienoraštis
Paskutinis dienoraštis
Įžvalgos
Ukrainos pasirinkimas
300-osioms Kristijono Donelaičio gimimo metinėms
Ar vis dar sovietinis Donelaitis?
Miestas
Erdvė ir sakralumas: katedros ir miestai
Biografika
Kazys Škirpa Airijoje (1946-1949)
Akademybė
Velniui patinka demokratija
Antika
Romėnų poros tuoktuvės
Filosofija
Tiesa, išimtis ir lygybė: tolerancijos galimumo problema
Kulinarija
Kucharka Litewska: veikalas, tradicijos, kontekstai
Istorija
Gyvenimas name ant paklėčių: XVI-XVII a. pirmos pusės bajoro kasdienybė
Nustebimai
Vėl euras ir vėl kainos
Apžvalga
Balsusis modernizmas: Teodoro Kazimiero Valaičio paroda
Apžvalga
Savaime suprantama
Apžvalga
Kelios pastabos apie "abrozdėlius" ir religinius atvaizdus
Apžvalga
Apie Šliogerio fenomeną ir galaktiką
Apžvalga
Netikėti kolegos ir partneriai: Argentinos laimės ir nelaimės
Knygų mugė
Užsklanda
Mėslės keturgyslės
2014
Nr. 4
Penki rinkiniai, laurų belaukiantys
Kelionių knygos, naujasis saviraiškos puslapis
Kino istorija jaunimui - pagal Lietuvos autorius
Tyrimas, apie kurį kas kitas neišdrįstų ir pagalvoti
Zenonas Norkus ir laiko mašina
Laiko slenkstis į miestą
Tapatybės paieškos spintoje
Igno Skrupskelio biografija
Iš nesudegusių sąsiuvinių
Antoni Radczenko
,,Suprantu lenkų tautinės bendrijos problemas“, – pasakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. ,,Mes, socialdemokratai, stengiamės neakcentuoti tautybės, o spręsti socialines ir ekonomines problemas“, – pabrėžė Gintautas Paluckas. Ketvirtadienį, sausio 15 d., Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyko jau šeštasis Lenkų diskusijų klubo susitikimas. Susitikimas buvo skirtas artėjantiems pirmiems tiesioginiams merų rinkimams. Lenkų diskusijų klubo nariai pakvietė į susitikimą penkis rimčiausius kandidatus.
Bernardas Gailius
Po teroro aktų Paryžiuje visi jaučiame, kad įvyko kažkas labai svarbaus, kažkas esmingo, kad gyvenimas nuo šiol jau bus visiškai kitoks. Bet kodėl? Populiaru manyti, kad teroristai pasikėsino į tikrąsias Europos vertybes. Greičiausiai, kad taip, nes tik dėl tikrųjų vertybių Prancūzijoje į gatves gali, pasak taiklios vienos žurnalistės pastabos, išeiti daugiau žmonių negu gyvena Lietuvoje. Tik kokioms vertybėms pagrasinta? Žodžio laisvei? Žurnalistai, žinoma, norėtų taip manyti. Jie seniai svajoja sulaukti dienos, kai minios susirinks jų pagerbti ar apginti. Bet iš tikrųjų žurnalistams patekus į bėdą minios niekada nesusirenka.
Istorikas, ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas profesorius Edvardas Gudavičius šiemet mini 85-ąsias metines. Lietuvių tautiškai nusiteikusiai istoriografijai nepatogi, bet sąžininga profesoriaus pozicija dažnai kėlė ir tebekelia galvos skausmą, tačiau būtent jis sukūrė ištisą istorikų mokyklą ir savitą paradigmą, kaip supasti ir kaip kalbėti apie Lietuvą iš istorinės perspektyvos. Gudavičius nemažai tekstų yra publikavęs ir žurnale "Naujasis Židinys-Aidai". Sukakties proga kviečiame skaitytojus prisiminti ir dar kartą paskaityti keletą iš šių publikacijų.
Giedrius Tamaševičius
Reikia pripažinti, kad prabėgus daugiau nei trims dešimtmečiams po Pauliaus VI mirties, net ir daugelio katalikų atmintyje šio popiežiaus įvaizdis išlieka kur kas blankesnis ar net niūresnis, nei daug kam iki šiol susižavėjimą keliančių ryškių ir charizmatiškų Jono XXIII ir Jono Pauliaus II asmenybių. Giovannis Battista Montinis Bažnyčiai vadovavo nuo 1963 iki 1978 m. Į istoriją jis įėjo ne tik kaip popiežius, užbaigęs Vatikano II Susirinkimą, bet ir kaip pirmasis išties modernus popiežius – pradėjęs aktyvų ekumeninį dialogą ir dialogą su kitomis religijomis, pirmasis aplankęs visus pasaulio kontinentus ir pasakęs kalbą Jungtinėse Tautose, pirmasis atsisakęs vieno iš ryškiausių popiežiškosios monarchijos ir žemiškos valdžios simbolių – tiaros.
Vasario 21 d. Šerborne, Dorseto abatijoje, Jungtinėje Karalystėje, bus atidaryta Lietuvos menininkės Birutės Nomedos Stankūnienės paroda „Sveikas, mano gyvenime“. Šis renginys vyks labai autentiškai angliškoje aplinkoje, veikiančioje vienoje gražiausių ir seniausių, 705 m. pastatytoje anglikonų katedroje. Parodos pagrindą sudaro abstrakčių tapybos darbų ciklas „Septyni jausmai pagal Jobo dramą“. Ciklą sudaro septyni tapybos darbai, kuriuos lydi Šv. Rašto Jobo knygos tekstai, sujungiantys šiuos darbus į visumą.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) nuo sausio 17 d., šeštadienio, lankytojų laukia viena populiariausių ir daug žiūrovų dėmesio sulaukianti paroda „Geriausias metų kūrinys“. Nuo 1999 m. rengiamoje itin demokratiškoje parodoje meno kūrėjai ir visuomenė turi galimybę išrinkti geriausią praėjusių metų kūrinį.
Povilas Vaitkevičius
Žemiau esantis tekstas grasinasi būti persunktas jo atsiradimą įtakojusios elegijos. Tačiau būtent ši priverčia stabtelti ir pastebėti, kaip daiktai bei reiškiniai praranda įprastas formas, pakitus ant jų krentančiai dulksvai šviesai. Pridėkime tylų pasimėgavimą, supratus, jog šią kryptį kaitalioti galime ir patys – tuomet beliks konstatuoti, jog ši elegija yra visai jaukus dalykas. Būtent šios elegijos šleifas ir nusidriekė miesto sluoksniuosna tolstančiam autobusui iš paskos, sujudindamas norą pabandyti bent sąlyginai įžodinti to impresijas.
Milda Jašelskytė
Kai prancūzų rašytojas Henri Murger Paryžiuje, „Café Momus“, grynino bohemos sąvoką, XIX a. vidurio Kaune su mediniais namais, kukliomis karčiamomis ir varganais viešbučiais[1] turtinga miesto kultūra vargiai egzistavo, o su modernaus miesto kultūra siejamo bohemos reiškinio čia nebūta nė užuomazgų. Tarpukariu, Kaunui tapus respublikos sostine, miestas, o kartu ir visuomenė patyrė daugybę iššūkių, kurių bene svarbiausias buvo įrodyti, jog provincijos miestelis per kelis dešimtmečius gali sukurti modernaus miesto kultūrą.
http://www.srtfondas.lt/http://www.lkrsalpa.org/
http://www.mstudija.lt/http://www.lituanica-documentica.lt/lt/idomuhttp://www.ateitis.lt/http://www.lkma.lt/http://www.bpmuziejus.lt/http://www.marijosradijas.lt/http://new.artuma.lt/http://www.katalikai.lt/http://www.bernardinai.lt/