2014
Nr. 5
Laiškas redaktoriui
Laiškas redaktoriui
Dienoraštis
Įspūdžiai iš Maskvos: Po pusšeštų metų
Įžvalgos
Kas turi teisę į Lietuvos teritoriją?
Politika
Trečioji Roma? Trečiasis Reichas? Trečioji Šventykla?
Karas
Ketvirtasis pasaulinis karas
Akademybė
Matrioškinis Vilnius: Apie grožį ir vamzdį
Dailė
Perrašant tarpukario Lietuvos dailininkų biografijas: Skulptorius Matas Menčinskas
Istorija
Žydų vaizdinys "Lietuvos aido" skiltyse (I)
Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms
"Rudenio gėrybių" kontrapunktai
Nustebimai
Apie taisyklių visuomenę ir netaisyklingą individą
Apžvalga
Prasmės paieškos Druskininkuose
Apžvalga
Kas tu, žaliasis žmogau?
Apžvalga
Netikėti kolegos ir partneriai: Šalis be antrosios pusės
Knygų mugė
2014
Nr. 2
Quia pulvis es et in pulverem reverteris
Ir jėga, ir grožis
Šioj lietaus pusėj
Mokslo komunikacija pagal Michaelą Brooksą: pažinimo aistra be baimės
Donelaitis: tradicija ir vaizdinis kanonas
Vaizdai ir vaizdeliai suaugusiems
Pažaislio ansamblio statybų ir dekoravimo dienoraštis
Nepriklausomybė (1918-1940) ir susintetintas nesusikalbėjimas
Hipsteriško mokslo burbulai
Ukrainos revoliuciją galima drąsiai įvardyti kaip vieną iš didžiausių šio dešimtmečio įvykių. Daug žmonių nepaliaujamai stebėjo Ukrainą, situacija šalyje tapo mūsų regiono privačių, viešųjų ir akademinių diskusijų dalimi. Tačiau daugiausia buvo svarstoma apie Ukrainos geopolitinę orientaciją, tolimesnius Rusijos veiksmus ir Vakarų reakciją. Vis dėlto Ukrainos revoliucija atskleidė mums menkai žinomus tos visuomenės bruožus ir pokyčius, kuriuos išgyveno vietiniai žmonės. Apie tai Tarptautiniame dialogo centre Krasnogrūdoje, Lenkijoje, diskutavo istorikai Timothy J. Snyderis ir Marci Shore bei Seinų pasienio centro direktorius Krzysztofas Czyżewski.
Bernardas Gailius
Didžiausia XX a. pergalė Lietuvos ir Lenkijos santykiuose neabejotinai buvo 1994 m. bendradarbiavimo sutartis. Pergale ši sutartis tapo dėl to, kad padėjo tašką dešimtmečius trukusiame ginče dėl Vilniaus. Valstybės, kurios išsprendžia teritorinius ginčus, gali laikyti savo santykius iš esmės sureguliuotais ir taikiais. Gal mums ir ne visada taip atrodo, bet Lietuva ir Lenkija yra puikus pavyzdys, kad politikoje kultūriniai nesutarimai neturi galios, jei už jų neslypi teritorinės pretenzijos. Šis pavyzdys taip pat paneigia dažnai pasitaikantį visiško tarptautinės teisės reliatyvumo įspūdį. Ginčas dėl Vilniaus liudija, kad tarptautinėje teisėje taip pat būna teisingi ir neteisingi sprendimai.
Timo K. Mukka
Timo K. Mukka (1944–1973) – suomių rašytojas, kurio kūryba ir asmenybė praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo plačiai aptarinėjama Suomijos kultūros veikėjų. Būdamas devyniolikos, Mukka išleido savo pirmąjį kūrinį „Žemė – nuodėminga giesmė“ ir sukėlė tikrą audrą: savo, pasak kritikų, neva „itin gyvulišku ir intymiai atviru“, taip pat „pernelyg primityviu, romantišku ir neintelektualiu“ turiniu, iškreiptai vaizduojančiu Laplandijos visuomenę, romanas dar labiau pakurstė jau ir taip itin didelę pokario metų priešpriešą tarp Suomijos šiaurės ir pietų.
Cindy Wooden (CNS)
Pirmųjų popiežiaus Pranciškaus pontifikato metinių proga pasirodė ne vienas straipsnis, atskleidžiantis ypatingą stilių, kuriuo Pranciškus praturtino pontifikatą. Ko gero, žmonės bus jau pamiršę, kad daugelis to, kas šiandien laikoma popiežiškąja „tradicija“, iš tiesų buvo Jono Pauliaus II sumanytos naujovės. Dažni apsilankymai parapijose? Taip. Šiltas bendravimas su miniomis ir net pokštavimai? Taip. Slapti išvykimai iš Vatikano? Pala, čia jau tik palaimintasis Jonas Paulius retkarčiais ištrūkdavo paslidinėti arba paiškylauti kalnuose. Popiežius Pranciškus, vasarį paklaustas, ar buvo kada nors slapta išvykęs iš Vatikano, kategoriškai tai paneigė.
Mažoji akademija netrukus pradės 2014–2015 m. rudens semestrą ir kviečia visus norinčius registruotis. Dėstytojų kolektyvas skaitys Krikščionybės pagrindus pradedantiesiems. Šis kursas yra įžanginis į visus kitus Mažojoje akademijoje skaitomus kursus – jį rekomenduotina išklausyti pirmiausia. Taip pat bet kada galima įsijungti į Šventojo Rašto studijas, – šį rudenį ses. Benedikta Rollin RA pristatys Evangeliją pagal Joną (kurso pradžia spalio 8 d.).
Kultūros žurnalas "Naujasis Židinys-Aidai" skelbia kitų metų prenumeratos akciją. Šių metų naujovė - kviečiame užsisakyti dvigubą prenumeratą už 120 litų (34,75 euro). Užsisakykite žurnalus ne tik sau, bet ir bičiuliui, giminaičiui, tėvams, vaikams ar savo mylimo miestelio bibliotekai. Žurnalą galite užsiprenumeruoti mūsų interneto svetainėje.
Milda Jašelskytė
Kai prancūzų rašytojas Henri Murger Paryžiuje, „Café Momus“, grynino bohemos sąvoką, XIX a. vidurio Kaune su mediniais namais, kukliomis karčiamomis ir varganais viešbučiais[1] turtinga miesto kultūra vargiai egzistavo, o su modernaus miesto kultūra siejamo bohemos reiškinio čia nebūta nė užuomazgų. Tarpukariu, Kaunui tapus respublikos sostine, miestas, o kartu ir visuomenė patyrė daugybę iššūkių, kurių bene svarbiausias buvo įrodyti, jog provincijos miestelis per kelis dešimtmečius gali sukurti modernaus miesto kultūrą.
Živilė Stadalytė
Nemažai rašyta apie sovietinio režimo represuotų žmonių tremtyje ar lageryje demonstruotą dvasinę stiprybę ir ištvermę. Tačiau kur kas mažiau žinome apie vieną iš šios tvirtybės formų - ne tik vidinį religinių įsitikinimų ir tikėjimo Dievu išsaugojimą atšiauriausiomis sąlygomis, bet ir sugebėjimą toliau laikytis religinių praktikų. Šiame straipsnyje rekonstruosime bendrą dvasinio ir religinio gyvenimo vaizdą tarp ištremtų ir lageriuose įkalintų lietuvių, remdamiesi gausia memuarine literatūra. Deportuotųjų gyventojų gyvenimo sąlygos skyrėsi, o religinių praktikų ir dvasingumo palaikymo prasme jos galėjo skirtis radikaliai.
http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/
http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/