2014
Nr. 7
Laiškas redaktoriui
Laiškas redaktoriui
Dienoraštis
Armėnijos dienoraštis
Įžvalgos
Žudant civilius
Idėjų istorija
Įtvirtiname valstybę: Politinio (ne)sąmoningumo trajektorijos XX a. antroje pusėje
Idėjų istorija
Semiotikas ir rezistencija
Akademybė
Lietuviškasis krikščioniškumas ir autoritarizmas
Atmintis
Dėl 1863 m. sukilėlių palaidojimų Gedimino kalne: Tarp istorinio fakto ir literatūrinės fikcijos
Poezija
Eilėraščiai
Miestas
Kasdienybė socialistinės gerovės vitrinoje
Nustebimai
Apie meilę gamtai ir tiesiog
Apžvalga
Kai ginklai baigia žvangėti, kova tik prasideda
Apžvalga
Naktinis mokslo cirkas
Apžvalga
Nematomas frontas
Apžvalga
Lenkijos grįžimas į nemalonų normalumą
Apžvalga
Netikėti kolegos ir partneriai: Nesaugūs saugumo garantai
Knygų mugė
Laiškai
2014
Nr. 3
Nesibaigiantys demonų amžiai
Baumano sociologija ir nepastebėtas šimtmetis
Poezija apie vieną poetę
Paveldėjimo verta Oskaro Milašiaus publicistika
"Tokia buvo laiko dvasia"
Apžvalga
Teisė į saviraišką, arba Moteris vaizduoja moteris
Amerikiečio bibliofilo knyga apie tarpukario Latvijos spaudos dizainą
Skaitytojo portretas
Francis Rocca (CNS)
Popiežiaus Pranciškaus vizito metu paskutinį lapkričio savaitgalį Ankaroje ir Stambule buvo pilka ir šalta, bent jau lyginant su Roma, o ir pats priėmimas, išskyrus oficialius popiežiaus susitikimus, buvo ne ką šiltesnis. Nei entuziastingų minių, dažniausiai sveikinančių popiežių, nei ilgų eilių, išsirikiavusių palei kortežo maršrutą, nei draugiškai jam mojuojančių iš už policijos užtvarų sustojimo vietose. Pranciškų, kuris be galo mėgsta tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, ypač jaunimu, pagyvenusiais ir ligoniais, šį kartą tokio palaikymo stoka akivaizdžiai nuvylė.
Antoni Radczenko
„Ar lenkiška žiniasklaida Lietuvoje gali pasipriešinti rusiškos propagandos mašinai?“ – šis klausimas buvo svarstomas praėjusį trečiadienį, lapkričio 26 d., Lenkų diskusijų klubo organizuotoje diskusijoje. Į ją buvo pakviesti visų stambiausių lenkiškos žiniasklaidos Lietuvoje leidinių vadovai. Ne visi priėmė kvietimą. „Jei iš tiesų norime pasipriešinti rusiškai propagandai, pagrindinė sąlyga tam yra nepriklausoma, profesionali žiniasklaida, kuri kurtų pilietinę visuomenę, ugdytų Lietuvos lenkų sąmoningumą, vystytų demokratiją ir neužsiiminėtų partine propaganda. Žiniasklaida turi būti depolitizuota“, – sakė radijo "Znad Wilii" direktorius Mirosławas Juchniewiczius. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad galimybė lenkiškai žiniasklaidai Lietuvoje yra bendradarbiavimas su lietuviška žiniasklaida.
Istorikas, ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas profesorius Edvardas Gudavičius šiemet mini 85-ąsias metines. Lietuvių tautiškai nusiteikusiai istoriografijai nepatogi, bet sąžininga profesoriaus pozicija dažnai kėlė ir tebekelia galvos skausmą, tačiau būtent jis sukūrė ištisą istorikų mokyklą ir savitą paradigmą, kaip supasti ir kaip kalbėti apie Lietuvą iš istorinės perspektyvos. Gudavičius nemažai tekstų yra publikavęs ir žurnale "Naujasis Židinys-Aidai". Sukakties proga kviečiame skaitytojus prisiminti ir dar kartą paskaityti keletą iš šių publikacijų.
Giedrius Tamaševičius
Reikia pripažinti, kad prabėgus daugiau nei trims dešimtmečiams po Pauliaus VI mirties, net ir daugelio katalikų atmintyje šio popiežiaus įvaizdis išlieka kur kas blankesnis ar net niūresnis, nei daug kam iki šiol susižavėjimą keliančių ryškių ir charizmatiškų Jono XXIII ir Jono Pauliaus II asmenybių. Giovannis Battista Montinis Bažnyčiai vadovavo nuo 1963 iki 1978 m. Į istoriją jis įėjo ne tik kaip popiežius, užbaigęs Vatikano II Susirinkimą, bet ir kaip pirmasis išties modernus popiežius – pradėjęs aktyvų ekumeninį dialogą ir dialogą su kitomis religijomis, pirmasis aplankęs visus pasaulio kontinentus ir pasakęs kalbą Jungtinėse Tautose, pirmasis atsisakęs vieno iš ryškiausių popiežiškosios monarchijos ir žemiškos valdžios simbolių – tiaros.
Gruodžio 27 d., šeštadienį, 19 val., Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje vyks Kalėdinis koncertas „Sveikas, Jėzau, gimusis“. Renginį organizuoja minėtos bažnyčios parapija, švenčianti įkūrimo 200 metų jubiliejų, ir Lietuvos nacionalinė filharmonija. Koncerto programoje bus atliekamos lietuvių ir užsienio kompozitorių Kalėdų giesmės.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, (Nepriklausomybės a. 12) nuo lapkričio 29 d., šeštadienio, pradeda veikti paroda „Pokarinės Japonijos metamorfozės: 1945-1964“. Japonijos fondas pristato šią parodą įvairiose pasaulio galerijose, taip supažindindamas pasaulio žmones su nuostabiais vienuolika menininkų, kurie fotografijose įamžino pokario Japoniją. Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m. Japonija buvo sutriuškinta ir nuniokota šalis, tačiau maždaug per 20 metų, visuomenė, ekonomika ir kultūrinis gyvenimas patyrė daugybę pokyčių.
Povilas Vaitkevičius
Žemiau esantis tekstas grasinasi būti persunktas jo atsiradimą įtakojusios elegijos. Tačiau būtent ši priverčia stabtelti ir pastebėti, kaip daiktai bei reiškiniai praranda įprastas formas, pakitus ant jų krentančiai dulksvai šviesai. Pridėkime tylų pasimėgavimą, supratus, jog šią kryptį kaitalioti galime ir patys – tuomet beliks konstatuoti, jog ši elegija yra visai jaukus dalykas. Būtent šios elegijos šleifas ir nusidriekė miesto sluoksniuosna tolstančiam autobusui iš paskos, sujudindamas norą pabandyti bent sąlyginai įžodinti to impresijas.
Milda Jašelskytė
Kai prancūzų rašytojas Henri Murger Paryžiuje, „Café Momus“, grynino bohemos sąvoką, XIX a. vidurio Kaune su mediniais namais, kukliomis karčiamomis ir varganais viešbučiais[1] turtinga miesto kultūra vargiai egzistavo, o su modernaus miesto kultūra siejamo bohemos reiškinio čia nebūta nė užuomazgų. Tarpukariu, Kaunui tapus respublikos sostine, miestas, o kartu ir visuomenė patyrė daugybę iššūkių, kurių bene svarbiausias buvo įrodyti, jog provincijos miestelis per kelis dešimtmečius gali sukurti modernaus miesto kultūrą.
http://www.srtfondas.lt/http://www.lkrsalpa.org/
http://www.mstudija.lt/http://www.lituanica-documentica.lt/lt/idomuhttp://www.ateitis.lt/http://www.lkma.lt/http://www.bpmuziejus.lt/http://www.marijosradijas.lt/http://new.artuma.lt/http://www.katalikai.lt/http://www.bernardinai.lt/