2015
Nr. 3
Laiškas redaktoriui
Laiškas redaktoriui
Pastabos
Išlikti ant bangos
Šiandiena
„Būti žydu” Lietuvoje: Šoa atminimo stiprinimas, pilietinio sąmoningumo ugdymas, o gal... naudingų idiotų šou?
Įžvalgos
Tauta ir kaita
Filosofija
Filosofija ir universitetas
Pro et contra
Viešosios erdvės reideologizavimas Žaliojo tilto skulptūrų fone: Keletas pamąstymų apie dailininkų visuomeninį vaidmenį ir viešas erdves
Poezija
Pasivaikštinėjimai
Akademybė
Apie pareigą žudyti
Teatras
Augti, keistis ir galų gale žlugti kada nors: Vieno spektaklio gyvenimas
Istorija
Kas buvo „dr. Kaupas”? Žurnalistika, propaganda, žvalgyba, diplomatija...
Kultūros istorija
Jos didenybės slaptojoje tarnyboje: kas yra tikras slaptasis agentas ir ką tai reiškia? Bondas. Džeimsas Bondas (II)
Kas pasaulyje ne taip
Laisva šeima
Nustebimai
Kokių specialistų reikia Lietuvai
Apžvalga
In memoriam: Algirdas Patackas (1943-2015)
Apžvalga
In memoriam: Petras Dirgėla (1947-2015)
Apžvalga
Nuo naratyvo prie mokyklos
Apžvalga
Opera be karšto šokolado
Apžvalga
Partizanai ir Lietuva: Trakinių partizanų akademinė diena
Apžvalga
Poncijaus Piloto pėdomis: Socialinės išmokos
Knygų mugė
Knygų mugė
2015
Nr. 1
Sakytinė istorija ir sovietmečio literatūros laukas
Ilgai (ne)lauktas priešas?
Kagėbistai, kad juos kur
Šalutinis istorijos rašymo poveikis
Apie maistą ir „Maistą”
Mėnulis yra tabletė – aktyvi ornamentuota poezija
Kaip draugai tapo bičiuliais arba šauniojo Beriozovo nuotykiai piktųjų šalyje
Apie Putino kleptokratiją
Karas, holokaustas ir lietuvių siekis atkurti nepriklausomybę
Pilgrimų dienoraščiai. Nepaklydę kelyje
Mariusz Antonowicz
Gegužės 22-osios vakarą Lenkų kultūros namuose Lenkų diskusijų klubas suorganizavo savo nario Aleksandro Radczenko knygos „Saulės šešėlis“ pristatymą.
Cindy Wooden (CNS)
Katalikų Bažnyčia remia mokslininkų siekius ištirti klimato kaitos priežastis bei padarinius ir pabrėžia, jog vyriausybės ir verslo pasaulis privalo rimtai bei konkrečiai įsipareigoti aplinkos apsaugai. Tačiau popiežius Pranciškus, kaip ir jo pirmtakai, neapsimeta, jog žino praktinį šios problemos sprendimą, bet jaučia atsakomybę priminti krikščionims jų religinę priedermę saugoti kūriniją, pradedant žmonėmis, kurie yra sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą.
Mariusz Antonowicz
Praeitą savaitę sukako 70 metų nuo II Pasaulinio karo pabaigos. Buvo galima išgirsti labai daug rėksmingo kalbėjimo iš politikų, istorikų ar propagandistų, „grožėtis“ kariniais paradais Rusijoje ir Baltarusijoje ar išlenkti taurelę už „senelius veteranus“ (jeigu tokių turima). Tačiau visas šis triukšmas tarsi užgožia tai, kad II Pasaulinis karas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio-Rytų Europoje buvo daug sudėtingesnis reiškinys. Vyko ne tik kova tarp dviejų blogio imperijų – į konfliktą buvo įsitraukę daugybę kitų šalių, grupių, judėjimų ir veikėjų. Kiekvienas iš jų kovojo dėl savo tikslų ir idealų, kiekvienas iš jų darė savus kompromisus su blogiu, kiekvienas iš jų turi savo juodas dėmes. Dėl to Lenkų diskusijų klubas praeitą ketvirtadienį į Lenkų kultūros namus pasikvietė tris istorikus profesorius – Antaną Kulakauską, Šarūną Liekį ir JarosławąWołkonowskį – ir ramiai pasikalbėjo apie II Pasaulinio karo reikšmę Lietuvai ir Vilniaus kraštui bei tai, kaip mums reikėtų minėti II pasaulinio karo pabaigą.
Istorikas, ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas profesorius Edvardas Gudavičius šiemet mini 85-ąsias metines. Lietuvių tautiškai nusiteikusiai istoriografijai nepatogi, bet sąžininga profesoriaus pozicija dažnai kėlė ir tebekelia galvos skausmą, tačiau būtent jis sukūrė ištisą istorikų mokyklą ir savitą paradigmą, kaip supasti ir kaip kalbėti apie Lietuvą iš istorinės perspektyvos. Gudavičius nemažai tekstų yra publikavęs ir žurnale "Naujasis Židinys-Aidai". Sukakties proga kviečiame skaitytojus prisiminti ir dar kartą paskaityti keletą iš šių publikacijų.
Lietuvos dailės muziejus kovo 25 d., trečiadienį, 17 val. kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rengiamą dailininko Vladislovo Neveravičiaus 200-osioms gimimo metinėms skirtą kultūros vakarą. Prieš vakarą lankytojai kviečiami apžiūrėti galerijos XXII salėje eksponuojamą parodą „Vladislovo Neveravičiaus studijoje“. Paroda veiks iki gegužės 31 d.
Kovo 14 d. 16.30 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks kompaktinės plokštelės ir natų leidinio „Iš Arti. Lietuvių muzika smuikui solo“ sutiktuvės ir koncertas, kuriame smuiku grieš Rusnė Mataitytė.
Cindy Wooden (CNS)
Popiežiaus įtaka Kardinolų kolegijai dažniausiai aptarinėjama po jo mirties, kai jo paties ir pirmtakų paskirti kardinolai renkasi į Siksto koplyčią rinkti naujo popiežiaus. Balsavimas konklavoje yra sudėtingiausia ir labiausiai matoma pareiga, gaunama kartu su raudona kardinolo skrybėle, tačiau tie, kuriems dar nesukako 80, - kai kardinolai nebetenka balso teisės, - taip pat gali turėti įtakos Romos Kurijos įstaigų darbui arba eiti ypatingųjų popiežiaus patarėjų pareigas. Kartu su raudona „biretta“ ir titulinės bažnyčios Romoje priskyrimu nauji kardinolai yra skiriami į Vatikano kongregacijas, tarybas, komisijas ir sekretoriatus; jie yra ne tik tų įstaigų patarėjai, bet ir visateisiai nariai, kurių balso prireikia, skelbiant dokumentus arba priimant svarbius sprendimus.
Carol Glatz (CNS)
Popiežiškieji astronomai nusprendė dangiškųjų platybių pagalba suartinti žmones žemėje. Šie metai yra paskelbti Tarptautiniais Šviesos metais, kurių tikslas - parodyti, kokia svarbi yra šviesa ir jos vaidmuo naujoms technologijoms. Todėl jėzuitų astronomai Vatikano Observatorijoje pradėjo keletą naujų iniciatyvų ir stengsis stiprinti dialogą su musulmonais, netikinčiaisiais bei katalikais, kurie gal iki šiol nežino, kad jų tikėjimas ir mokslas neprieštarauja vienas kitam.
http://www.srtfondas.lt/http://www.lkrsalpa.org/
http://www.mstudija.lt/http://www.lituanica-documentica.lt/lt/idomuhttp://www.ateitis.lt/http://www.lkma.lt/http://www.bpmuziejus.lt/http://www.marijosradijas.lt/http://new.artuma.lt/http://www.katalikai.lt/http://www.bernardinai.lt/