2015
Nr. 2
Laiškas redaktoriui
Laiškas redaktoriui
Gailių klano premija 2015
Laudatio kun. Juliui Sasnauskui OFM
Pastabos
Kariuomenė ir laisvė
Įžvalgos
Lietuvos užsienio politika déjà vu
Visuomenė
Savižudybės Lietuvoje: sociokultūrinis kontekstas
Atmintis
„Viso gero, Leninai!“: Sovietinės atminties paveldas Vidurio Ukrainoje
Istorija
Pasakojimas apie „beveik“ LDK kolonijas Gambijoje ir Tobage
Akademybė
Gardžių bandelių patriotizmas
Kas pasaulyje ne taip
Beprotiška būtinybė
Literatūra
Panelė de Skiuderi (II): Pasakojimas iš Liudviko XIV laikų
Nustebimai
Stabilumas – misija neįmanoma
Apžvalga: kultūra
Literatūrinis metų derlius: ar gražiai nuaugęs ir apie ką? Pastebėjimai po Vilniaus knygų mugės
Apžvalga
Istorikai, sociologai ir sovietmečio konferencijos
Apžvalga: visuomenė
Ar pakeis Lietuvą tiesioginiai merų rinkimai?
Apžvalga
Poncijaus piloto pėdomis: Žmogaus teisės – kieno vardu
Knygų mugė
Knygų mugė
Užsklanda
50 BVP procentų: (Lietuvos kariūno sapnas)
2015
Nr. 1
Sakytinė istorija ir sovietmečio literatūros laukas
Ilgai (ne)lauktas priešas?
Kagėbistai, kad juos kur
Šalutinis istorijos rašymo poveikis
Apie maistą ir „Maistą”
Mėnulis yra tabletė – aktyvi ornamentuota poezija
Kaip draugai tapo bičiuliais arba šauniojo Beriozovo nuotykiai piktųjų šalyje
Apie Putino kleptokratiją
Karas, holokaustas ir lietuvių siekis atkurti nepriklausomybę
Pilgrimų dienoraščiai. Nepaklydę kelyje
Antoni Radczenko
„Kodėl ši diskusija įvyko po 25 metų nuo Nepriklausomybės atgavimo, kodėl nesusitikome anksčiau?” – šie Danutos Korkus, mokytojos iš Vilniaus Vladislovo Sirokomlės vidurinės mokyklos, išsakyti žodžiai tikriausiai geriausiai apibendrino diskusiją apie lenkiškų mokyklų problemas ir perspektyvas, kuri įvyko Lenkų diskusijų klube kovo 25 d. Diskusija, kurios svečiais buvo Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos direktorius Czesławas Dawidowiczius bei Vilniaus Jono Pauliaus gimnazijos direktorius Adamas Błaszkiewiczius, pritraukė apie 80 žmonių, kurie aktyviai uždavinėjo klausimus ir dalijosi savo pastebėjimais bei pasiūlymais kaip pagerinti Lietuvos lenkų švietimo padėtį.
Antoni Radczenko
„Kam mums reikalinga laisvė?“ – taip skambėjo Lenkų diskusijų klubo susitikimo pavadinimas. Kovo 4 d. vykusioje diskusijoje dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai-lenkai: Zbigniewas Balcewiczius, Romualdas Rudzys bei Czesławas Okińczycas. Prieš 25 metus įvykęs Aukščiausiosios Tarybos balsavimas, dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, tapo išeities tašku lietuvių ir lenkų santykiams bei situacijai pačioje Lietuvos lenkų bendruomenėje aptarti.
Istorikas, ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas profesorius Edvardas Gudavičius šiemet mini 85-ąsias metines. Lietuvių tautiškai nusiteikusiai istoriografijai nepatogi, bet sąžininga profesoriaus pozicija dažnai kėlė ir tebekelia galvos skausmą, tačiau būtent jis sukūrė ištisą istorikų mokyklą ir savitą paradigmą, kaip supasti ir kaip kalbėti apie Lietuvą iš istorinės perspektyvos. Gudavičius nemažai tekstų yra publikavęs ir žurnale "Naujasis Židinys-Aidai". Sukakties proga kviečiame skaitytojus prisiminti ir dar kartą paskaityti keletą iš šių publikacijų.
Giedrius Tamaševičius
Reikia pripažinti, kad prabėgus daugiau nei trims dešimtmečiams po Pauliaus VI mirties, net ir daugelio katalikų atmintyje šio popiežiaus įvaizdis išlieka kur kas blankesnis ar net niūresnis, nei daug kam iki šiol susižavėjimą keliančių ryškių ir charizmatiškų Jono XXIII ir Jono Pauliaus II asmenybių. Giovannis Battista Montinis Bažnyčiai vadovavo nuo 1963 iki 1978 m. Į istoriją jis įėjo ne tik kaip popiežius, užbaigęs Vatikano II Susirinkimą, bet ir kaip pirmasis išties modernus popiežius – pradėjęs aktyvų ekumeninį dialogą ir dialogą su kitomis religijomis, pirmasis aplankęs visus pasaulio kontinentus ir pasakęs kalbą Jungtinėse Tautose, pirmasis atsisakęs vieno iš ryškiausių popiežiškosios monarchijos ir žemiškos valdžios simbolių – tiaros.
Lietuvos dailės muziejus kovo 25 d., trečiadienį, 17 val. kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rengiamą dailininko Vladislovo Neveravičiaus 200-osioms gimimo metinėms skirtą kultūros vakarą. Prieš vakarą lankytojai kviečiami apžiūrėti galerijos XXII salėje eksponuojamą parodą „Vladislovo Neveravičiaus studijoje“. Paroda veiks iki gegužės 31 d.
Kovo 14 d. 16.30 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks kompaktinės plokštelės ir natų leidinio „Iš Arti. Lietuvių muzika smuikui solo“ sutiktuvės ir koncertas, kuriame smuiku grieš Rusnė Mataitytė.
Cindy Wooden (CNS)
Popiežiaus įtaka Kardinolų kolegijai dažniausiai aptarinėjama po jo mirties, kai jo paties ir pirmtakų paskirti kardinolai renkasi į Siksto koplyčią rinkti naujo popiežiaus. Balsavimas konklavoje yra sudėtingiausia ir labiausiai matoma pareiga, gaunama kartu su raudona kardinolo skrybėle, tačiau tie, kuriems dar nesukako 80, - kai kardinolai nebetenka balso teisės, - taip pat gali turėti įtakos Romos Kurijos įstaigų darbui arba eiti ypatingųjų popiežiaus patarėjų pareigas. Kartu su raudona „biretta“ ir titulinės bažnyčios Romoje priskyrimu nauji kardinolai yra skiriami į Vatikano kongregacijas, tarybas, komisijas ir sekretoriatus; jie yra ne tik tų įstaigų patarėjai, bet ir visateisiai nariai, kurių balso prireikia, skelbiant dokumentus arba priimant svarbius sprendimus.
Carol Glatz (CNS)
Popiežiškieji astronomai nusprendė dangiškųjų platybių pagalba suartinti žmones žemėje. Šie metai yra paskelbti Tarptautiniais Šviesos metais, kurių tikslas - parodyti, kokia svarbi yra šviesa ir jos vaidmuo naujoms technologijoms. Todėl jėzuitų astronomai Vatikano Observatorijoje pradėjo keletą naujų iniciatyvų ir stengsis stiprinti dialogą su musulmonais, netikinčiaisiais bei katalikais, kurie gal iki šiol nežino, kad jų tikėjimas ir mokslas neprieštarauja vienas kitam.
http://www.srtfondas.lt/http://www.lkrsalpa.org/
http://www.mstudija.lt/http://www.lituanica-documentica.lt/lt/idomuhttp://www.ateitis.lt/http://www.lkma.lt/http://www.bpmuziejus.lt/http://www.marijosradijas.lt/http://new.artuma.lt/http://www.katalikai.lt/http://www.bernardinai.lt/