2014
Nr. 6
Laiškas redaktoriui
Teisybė: kur ir kaip jos ieškoti?
Dienoraštis
Ramadano dienoraštis
Įžvalgos
Informacijos karai ir galvojimas savaip
Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms
Prašymas Aukštiesiems Karališkiesiems Lietuvos teismo rūmams Įsrutyje dėl krušos nuostolių, 1747 m. liepos 31 d.
Filosofija
Lietuviai neplaukia į jūrą: Petro Dirgėlos (geo)politinė mintis "Baltijos epe"
Sovietika
Antrojo pasaulinio karo pasekmių ženklai Rytų Berlyne
Sovietika
Vienos katastrofos istorija: Traukinio avarija Vilniuje 1945 m. sausio 12 d.
Akademybė
Gerovės totalitarizmas
Istorija
Žydų vaizdinys "Lietuvos aido" skiltyse (II)
Atmintis
Vabalninkas, žydai, naikinimas, (ne)paliudijimai: Viena kolektyvinės užmaršties istorija
NustebimaiApžvalga
Eutanazija ir kiti sprendimai kirvuku
Apžvalga
Medžiagos ir kontekstai
Apžvalga
Mentaliniai Mindaugo Navako žaidimėliai
Apžvalga
Sutikti Kitą? Po devintojo ateitininkų ir NŽ-A studijų savaitgalio Guronyse
Apžvalga
In memoriam Jacques Louis Le Goff (1924-2014)
Knygų mugė
2014
Nr. 3
Nesibaigiantys demonų amžiai
Baumano sociologija ir nepastebėtas šimtmetis
Poezija apie vieną poetę
Paveldėjimo verta Oskaro Milašiaus publicistika
"Tokia buvo laiko dvasia"
Apžvalga
Teisė į saviraišką, arba Moteris vaizduoja moteris
Amerikiečio bibliofilo knyga apie tarpukario Latvijos spaudos dizainą
Skaitytojo portretas
Francis Rocca (CNS)
Kontroversiško pasiūlymo leisti išsiskyrusiems ir civilinę santuoką sudariusiems katalikams priimti Komuniją autorius sako esąs įsitikinęs, kad popiežius Pranciškus palaiko šią priemonę, tačiau ją pritaikys tik tokiu atveju, jei per ateinančius du sinodus, skirtus šeimai, sulauks vyskupų palaikymo. „Man susidaro įspūdis, kad popiežius yra nusiteikęs atsakingai, ribotai atverti šią situaciją, bet nori, kad jį palaikytų didžioji dauguma vyskupų. Jis nesiekia skilimo Bažnyčios ir vyskupų kolegialumo viduje. Susidaro įspūdis, kad popiežius yra pasirengęs iš naujo patvirtinti tokį dalyką, bet dabar viskas priklauso nuo vyskupų balso sinode“, - likus keletui dienų iki sinodo pradžios sakė vokiečių kardinolas Walteris Kasperis.
Antoni Radczenko
Normalizuoti Lietuvos ir Lenkijos santykius trukdo tarpukaryje suformuoti antilenkiški lietuvių stereotipai ir Lenkijos ultimatumų politika. Taip mano ambasadorius, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, kuris tapo pirmuoju neseniai įkurto Lenkų diskusijų klubo svečiu. Buvęs Lietuvos ambasadorius Lenkijoje nuogąstavo, kad net praėjus daugeliui metų ir Lietuvos lenkų, ir lietuvių mentalitetas nedaug pasikeitė.
Giedrius Tamaševičius
Reikia pripažinti, kad prabėgus daugiau nei trims dešimtmečiams po Pauliaus VI mirties, net ir daugelio katalikų atmintyje šio popiežiaus įvaizdis išlieka kur kas blankesnis ar net niūresnis, nei daug kam iki šiol susižavėjimą keliančių ryškių ir charizmatiškų Jono XXIII ir Jono Pauliaus II asmenybių. Giovannis Battista Montinis Bažnyčiai vadovavo nuo 1963 iki 1978 m. Į istoriją jis įėjo ne tik kaip popiežius, užbaigęs Vatikano II Susirinkimą, bet ir kaip pirmasis išties modernus popiežius – pradėjęs aktyvų ekumeninį dialogą ir dialogą su kitomis religijomis, pirmasis aplankęs visus pasaulio kontinentus ir pasakęs kalbą Jungtinėse Tautose, pirmasis atsisakęs vieno iš ryškiausių popiežiškosios monarchijos ir žemiškos valdžios simbolių – tiaros.
Timo K. Mukka
Timo K. Mukka (1944–1973) – suomių rašytojas, kurio kūryba ir asmenybė praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo plačiai aptarinėjama Suomijos kultūros veikėjų. Būdamas devyniolikos, Mukka išleido savo pirmąjį kūrinį „Žemė – nuodėminga giesmė“ ir sukėlė tikrą audrą: savo, pasak kritikų, neva „itin gyvulišku ir intymiai atviru“, taip pat „pernelyg primityviu, romantišku ir neintelektualiu“ turiniu, iškreiptai vaizduojančiu Laplandijos visuomenę, romanas dar labiau pakurstė jau ir taip itin didelę pokario metų priešpriešą tarp Suomijos šiaurės ir pietų.
Poetiški, novatoriški ir priverčiantys sutrikti – tai filmai, užgniaužę kvapą net įnoringiausiems kino kritikams. Lapkričio 6 d. startuosiančiame Europos šalių kino forume „Scanorama“ šiemet jų – kaip niekad daug. Nyderlandų režisierės Dignos Sinkes filmas „Po signalo“ (After The Tone, 2014) – vienas tokių. Šiame filme žiūrovai nepamatys nei vieno personažo – girdės tik jų balsus, telefono atsakiklyje paliekamus balso pašto pranešimus pagrindiniam istorijos herojui Onno. Žiūrovai jo taip pat neišvys, neišgirs net jo balso – Onno dingęs, o sunerimę artimieji beviltiškai bando jį rasti.
2014 m. lapkričio 3 d., pirmadienį, Bažnytinio paveldo muziejuje vyks mokslinė konferencija „Pažaislio vienuolyno 350 metų istorija“. Konferencijos pranešimuose pristatomi nauji tyrinėjimai ir visiškai nauja mokslinė medžiaga, naujos įžvalgos ir interpretacijos. Juose pateikiama informacija leis ne tik geriau suprasti ir pažinti Pažaislio istoriją, bet ir praplės pačią pažinimo amplitudę, leis sužinoti apie kol kas visai netyrinėtas Pažaislio istorijos sritis.
Milda Jašelskytė
Kai prancūzų rašytojas Henri Murger Paryžiuje, „Café Momus“, grynino bohemos sąvoką, XIX a. vidurio Kaune su mediniais namais, kukliomis karčiamomis ir varganais viešbučiais[1] turtinga miesto kultūra vargiai egzistavo, o su modernaus miesto kultūra siejamo bohemos reiškinio čia nebūta nė užuomazgų. Tarpukariu, Kaunui tapus respublikos sostine, miestas, o kartu ir visuomenė patyrė daugybę iššūkių, kurių bene svarbiausias buvo įrodyti, jog provincijos miestelis per kelis dešimtmečius gali sukurti modernaus miesto kultūrą.
Živilė Stadalytė
Nemažai rašyta apie sovietinio režimo represuotų žmonių tremtyje ar lageryje demonstruotą dvasinę stiprybę ir ištvermę. Tačiau kur kas mažiau žinome apie vieną iš šios tvirtybės formų - ne tik vidinį religinių įsitikinimų ir tikėjimo Dievu išsaugojimą atšiauriausiomis sąlygomis, bet ir sugebėjimą toliau laikytis religinių praktikų. Šiame straipsnyje rekonstruosime bendrą dvasinio ir religinio gyvenimo vaizdą tarp ištremtų ir lageriuose įkalintų lietuvių, remdamiesi gausia memuarine literatūra. Deportuotųjų gyventojų gyvenimo sąlygos skyrėsi, o religinių praktikų ir dvasingumo palaikymo prasme jos galėjo skirtis radikaliai.
http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/
http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/http://www.bernardinai.lt/