Šiandiena:

Tom Heneghan (Reuters)
Airijos katalikai, balsavę už vienalytes santuokas, britų musulmonai, gyvenantys pagal šariatą, ir prancūzų sekuliaristai, vejantys tikėjimo simbolius iš viešosios sferos, iš pirmo žvilgsnio lyg ir nedaug turi bendra tarpusavyje. Vieni jų tarsi tolsta nuo religijos, kiti link jos artėja. Tačiau 4 metus vykęs religijos tyrimas nūdienos Europoje „ReligioWest“ rodo, kad šiuos reiškinius jungia gilesnis ryšys, peržengiantis katalikybę, islamą ar ateizmą. Visi jie atspindi įtampą, kylančią nūdienos sekuliarizuotose visuomenėse dėl atotrūkio tarp religijos ir kultūros. Šis lūžis matomas visoje Europoje, o Katalikų Bažnyčiai dėl jo gali kilti daugiau keblumų negu kitoms religijoms.
Giedrius Tamaševičius
Naujoji popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato si“, pristatyta Romoje 2015 m. birželio 18 d., buvo itin laukiama, ypač dėl savo ekologinės tematikos. Kaip ir daugeliu kitų atvejų, komentatoriai ir ekspertai gana prieštaringai interpretavo šį dokumentą. Neigiantieji klimato kaitą, pavyzdžiui, dalis politikų konservatorių, kapitalizmo sistemos apologetų, suskubo priekaištauti už tai, kad popiežius kišąsis į sritį, kurioje Bažnyčiai nėra ko veikti.
Cindy Wooden (CNS)
Vartotojai nori tokių produktų, kurie būtų draugiški aplinkai, o verslas labai aiškiai pajunta, kada atsiduria už borto, sako tarptautinės kompanijos Unilever vykdomasis direktorius Paulas Polmanas. Vatikane surengtos konferencijos dalyviams jis teigė, jog „neveikimo dėl klimato kaitos sąnaudos jau ima viršyti veikimo sąnaudas“ ir pateikė tokį pavyzdį: ten, kur reguliariai nutrūksta elektros energijos tiekimas, žmonės negali laikyti maisto produktų šaldikliuose, o didžiulis geriamojo vandens trūkumas reiškia, kad jie negali dažniau praustis, todėl krinta prausimosi priemonių pardavimai. Princas Chaime de Burbonas, Olandijos ambasadorius prie Šv. Sosto ir vienas iš gegužės 20-ąją vykusių konferencijos rengėjų, apibūdino verslo vadovų, politikų ir ambasadorių susitikimą kaip paskutinę Vatikano surengtą konferenciją, skirtą klimato kaitai, prieš pasirodant popiežiaus Pranciškaus enciklikai apie ekologiją.
Mariusz Antonowicz
Praeitą pirmadienį, birželio 8 dieną, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vyko paskutinė šio sezono Lenkų diskusijų klubo diskusija. Šį kartą svečias buvo išskirtinis – dr. Marcinas Zaborowskis, garsus tarptautinės politikos specialistas, Lenkijos Tarptautinių santykių instituto (PISM) direktorius. Todėl ne veltui į susitikimą atėjo apie penkiasdešimties žmonių labai marga publika, kurią sudarė studentai, Rytų Europos studijų centro analitikai, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, Lenkijos ambasados atstovai, mokslininkai, žurnalistai, mokytojai ir kiti. Be to, svarbu pabrėžti, kad šis susitikimas vyko paties dr. M. Zaborowskio iniciatyva. Savo kalbos pradžioje jis teigė, kad seniai norėjo padaryti susitikimą Lenkų Diskusijų Klube, kuris anot jo, yra dinamiškai besivystanti iniciatyva, kuri vis labiau pastebima Lenkijoje ir už jos ribų.
Cindy Wooden (CNS)
Katalikų Bažnyčia remia mokslininkų siekius ištirti klimato kaitos priežastis bei padarinius ir pabrėžia, jog vyriausybės ir verslo pasaulis privalo rimtai bei konkrečiai įsipareigoti aplinkos apsaugai. Tačiau popiežius Pranciškus, kaip ir jo pirmtakai, neapsimeta, jog žino praktinį šios problemos sprendimą, bet jaučia atsakomybę priminti krikščionims jų religinę priedermę saugoti kūriniją, pradedant žmonėmis, kurie yra sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą.
Mariusz Antonowicz
Gegužės 22-osios vakarą Lenkų kultūros namuose Lenkų diskusijų klubas suorganizavo savo nario Aleksandro Radczenko knygos „Saulės šešėlis“ pristatymą.